Senesniais laikais daugelyje Lietuvos vietovių populiaresne švente buvo ne šv. Jono diena, o Petrines (šv. apaštalų Petro ir Povilo diena – birželio 29 d.) ir Petrinių atlaidai. Didžiausi iš jų vykdavo Vilniuje ir Šiauliuose.
Kaip oficiali šventė ir nedarbo diena, Petrinės buvo reglamentuotos dar 1925 m. priimtame Švenčių ir poilsio įstatyme. Tiesa, 1930 m. iš pagrindinių švenčių sąrašo buvo išbrauktos ir vėliau šio statuso niekada nebeatgavo.
Petras (iš dalies ir Povilas) buvo populiarūs lietuvių vardai, todėl tradicinėje lietuvių kultūroje buvo įprasta švęsti šiuos vardus turinčių žmonių varduves.
Žemdirbių kalendoriuje Petrinės (kaip ir Joninės) žymėjo šienapjūtę. Be to, Petrinės – tai jau ir dienų trumpėjimo pradžia: saulė „atšoka atgalios“, nustoja kukavusi gegutė. Tikima, kad jeigu ji dar kukuoja kokias dvi savaites po Petrinių, galima laukti ilgo rudens, pasnigs labai vėlai.
Petrinės lietuvių liaudyje buvo švenčiamos panašiai kaip ir Joninės. Jaunimas nemiegodavo ištisą naktį. Ypatingos linksmybės vykdavo paupiuose. Ten vaikinai rodydavo savo jėgą – kilnodavo rąstus ir kalades, traukdavo virvę.
Tikėta, kad per Petrines šeimininkė turi prabristi takelį linų lauke, tuomet linai duos ilgą pluoštą. Taip pat ji iš žąsies sparno išraudavo plunksną, kad žąsis būtų riebi ir plunksnuota.
Kadangi Petras buvęs žvejys, šią dieną įvairiose Lietuvos vietose vykdavo žuvų turgūs. Tikėta, kad Petrinių naktį tinklai virsta šilkiniais, o į juos įkliuvusios žuvys – auksinėmis.
*******************
Šv. Petras (prieš Jėzaus krikštą Simonas) ir jo brolis Andriejus (irgi apaštalas) buvo žvejai. Jėzus, pamatęs juos bežvejojančius pakvietė būti „žmonių žvejais“. Simoną Jėzus pavadino Petru (graikiškai „uola“) ir paskyrė jį apaštalų vyresniuoju. Vėliau Petras tapo Romos vyskupu. Po Jėzaus mirties skleidė krikščionybę Jeruzalėje, Antiochijoje ir Romoje. Nerono įsakymu už tokią veiklą nukryžiuotas žemyn galva 67 metais.
Šv. Povilas (prieš krikštą Saulius) nepažinojo Kristaus, bet įtikėjo po jo mirties. Rašė pamokslus ir dalį Naujojo testamento (laiškus bendruomenėms). Manoma, kad jis buvo nužudytas kartu su Šv. Petru tą pačią dieną Romoje. Kai kur nužudymo data fiksuojama – birželio 29 d.
Kaimo žmonės taip sako apie dangiškuosius globėjus: „Šventas Petras yra raktininkas, o šventas Paulius – raštininkas; jie abudu dangaus vartus saugo ir dangun įleidžia“.
Todėl šv. Petras vaizduojamas pagyvenęs, su barzda, laikantis du raktus nuo rojaus vartų vienoje rankoje ir knygą – evangeliją kitoje,o šv. Povilas (lotyniškas vardas Paulius „mažylis“) vaizduojamas smulkus. Vienoje rankoje jis laiko knygą, kitoje – kalaviją, kuriuo buvo nužudytas. Bažnytiniuose raštuose pasakyta, kad šv. Petras – pirmasis tarp Kristaus apaštalų, Bažnyčios kūrėjas, o šv. Paulius, atsivertęs iš Sauliaus, tapo tautų apaštalu. Labai dažnai judviejų skulptūriniai atvaizdai statomi abipus kaimo bažnytėlės durų arba prie pagrindinio altoriaus.
(pagal lietuvių šventinis kalendorius;
day.lt; vydija.lt; lrt.lt; lt.wikipedia.org;
vilniauspetropovilo.lt; eFoto.lt)