Naujienos

ŠV. MATO DIENA, ALUTINIS

Šv. apaštalo Mato diena, rugsėjo 21-oji. Ši diena – jau tikro rudens šventė, derliaus nuėmimo laukuose darbų pabaiga. Šv. Mato dieną kaimynai ir giminės rinkdavosi draugėn padėkoti už derlių ir paragauti apeiginio naujo miežių derliaus alaus. Ši šventė dar vadinta Ragautuvės, Koštuvės, Sambariai arba Alutinis.
Kaime žmonės sakydavo: „Po švento Mataušo ir žemė ataušo“ (tai reiškė, kad ateina atšalimas), „Nuo Mataušo ir vanduo ataušo“ (nuo šios dienos drausta maudytis ežere ar upėje ir net vėžius gaudyti); „Nuo Mataušo – kepeliušas už pečiaus“ (taigi vasarinę skrybėlę reikia pakeisti šiltesne kepure)…
Tos dienos apeigas aprašė 19 a. etnografas Liudvikas Jucevičius, vieną skyrelį savo raštuose pavadinęs taip: „Alaus ragautuvės arba Alutinis“. Jis rašo, kad po šv. Mato apaštalo, Lietuvos ir Žemaičių globėjo, šventės pamaldų, ūkininkai visus savo bičiulius ir gimines prašydavo pas save paragauti alaus. Gėrimas vaišėms daromas ypatingu būdu: reikėjo paimti devynias saujas pirmojo pjovimo rugių, kiekvieną saują padalyti į tris dalis, sumaišyti su miežiais, sumalti ir daryti misą. Tad čia įpinti mėnulio kalendoriniai skaičiai: juk siderinį mėnesį (27 dienas) dalijant į tris jo fazes gaunama devynių dienų savaitė. Tai labai archajiško, menančio akmens amžiaus laikus, kalendoriaus algoritmas.
Išties alaus gėrimas senų senovėje nebuvo dirbtinės linksmybės pramoga. Kitados šiam ritualui naudoti ragai, apkaustyti žalvario ar sidabro žiedais, išpuoštais mitologiniais simboliais – elniais, žalčiais ir antelėmis. Ir Jucevičius rašo, kad alaus putos būdavo užteškiama ant durų, langų ir į trobos kertes. Alaus šlakstymas – apeiga namų dievybėms pagerbti. Tad prosenoviškoji lygiadienio šventė neabejotinai susieta su gamtos rudenėjimu bei tuo, kad žmogaus darbai nuo šios datos jau daugiausia vyks po namų stogu. Tegu piktosios jėgos, naikinančios augmeniją ir atgenančios šaltį, neįsibruka į namų vidų! Tebūna namuose šilta ir jauku…
Istorijos eigoje tai tapo susieta su bažnytine švente. Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Šv. Matas vienas iš 12 apaštalų, evangelistas. Matas dar vadinamas Leviu, minima jį buvus Kafarnaumo muitininku. Prie Genezareto ežero Jėzaus pašauktas sekti jį tapo uoliu apaštalu. Hierapolio vyskupas Papijas liudija, kad Matas hebrajų kalba užrašė Jėzaus Kristaus žodžius. Neišliko jo užrašytos evangelijos tekstas, tik vertimas į graikų kalbą. Evangelija pagal Matą krikščionybės Tradicijoje laikoma ankstyviausiąja.
Manoma, kad Matas nukankintas Etiopijoje apie 69 m. po Kristaus. Jo relikvijos saugomos Salerno San-Matteo bazilikoje.
Dailėje Mato – evangelisto – simbolis yra ketursparnis angelas. Kartais jis vaizduojamas su akiniais – kad lengviau perskaitytų sąskaitas, su pinigų krepšiu (mat mokesčius rinko), dailininkai nevengia vaizduoti ir galimos jo kankinystės įrankių (ieties, alebardos ar kardo).
Šventas Matas yra buhalterių, bankininkų, apskaitininkų, biržos maklerių ir mokesčių rinkėjų šventasis globėjas.

 

 

 

 

 

 

 

(pagal lt.wikipedia.org;
lrt.lt; vydija.lt; eimiz.com;
vle.lt; bernardinai.lt)